Prasidėjo naujas klubinis sezonas, beveik visi žirgai jau trasose ir mums belieka susirasti patogų kampą sofoje. Dar prieš sezoną, kaip jau tampa
įprastą, galėjome(ir dar kurį laiką galėsime) stebėti transferų beprotybes.
Laikai, kai argentiniečio Hernano Crespo perėjimas iš “Parmos” į Romos “Lazio” už 35 milijonus sv. st. atrodė nesuvokiamas, praėjo. Čia tikrai vertas paminėjimo Manchester “City” arabiškoji finansinė patranka, kuri per dvejus metus iššaudė jau beveik 200 milijonų sv. st. naujiems žaidėjams sumedžioti. Ugdyti savus žaidėjus palikta silpnesnėms komandoms, nes dabar ir jaunus talentus perkama ir už nemažus pinigus. Šlovė Manchester “United” skautams, kurie laiku pastebėjo puikųjį meksikietį Javierą Hernandezą.
Sužaidęs vos kelis gerus mačus nacionalinėje rinktinėje ir draugiškose
rungtynėse su savo naujuoju klubu, spėjama, kad tie 10 mil. sv.st. jau dabar bent patrigubėjo. Ką jau kalbėti, kad vien kai kurių “Barcelona” klubų akademijos auklėtinių išpirkos suma yra apie 20-30 milijonų jau dabar!
Vis dėlto teiginys, kad “pinigai negali nupirkti titulo” man yra vis dar
nesulaužytas. Matyti kaip puikiai gali žaisti ir vesti į pergalę tokie šimtą
kartų matyti žaidėjai, kaip Paulas Scholesas ir Ryanas Giggsas yra nuostabu.
Kad ir koks bebūtų geras J.Hernandezas, ar naujas niekam nežinomas
super-talentas iš Portugalijos – Bebe, man daug maloniau matyti tuos du vyrukus, kuriems tortas su 40 žvakučių bus atneštas ne už 20 ar 15 metų, o daug anksčiau. Tai du dinozaurai, kuriems nereikia nuolat deklaruoti meilės savai komandai, nes paprasčiausiai nėra tuo abejojančių. Šių žaidėjų veidai gal ir nepuošia šampūno buteliukų ir galbūt marškinėlių, su jų pavardėm, nenuperka už šimtą milijonų, tačiau jie myli žaidimą, tai tikri kovotojai, nes jie savo žaidimu parodo, kad jie prisimena senąsias futbolo vertybes, viena iš jų – visiškas atsidavimas žaidimui.
Javieras Zanetti (37 metai), R.Giggsas (36), P.Scholesas (35), Estebanas Cambiasso (30) – išrinkite nors vieną žaidėją, kuris būdamas jaunesnis, žaidė žymiai geriau, nei dabar. Žinau, kad sunku. Taip pat būtų galima prisiminti ir ilgametį AC Milano gynėją Paolo Maldini. Kas juos visus vienija? Na, pirmiausia, tai ne itin įdomus komerciškai žaidėjai, kurie nepakliūna į bulvarinius laikraščius, kaip kokie Johnas Terry ar Stevenas Gerrardas, ir jie mieliau sekmadienio vakarą žiūri senas jų komandų varžybas, varto dulkėtus albumus su buvusių komandų žaidėjų nuotraukomis, nostalgiškai dūsauja su stiklu brendžio rankose, o ne laksto privačiomis jachtomis. Galbūt ir leidau fantazijai nuklysti, tačiau ne paslaptis, kad šie žaidėjai gyvena sveikesnį gyvenimą, nei kokio “Chealsea” aristokratai.
Visgi juos vienija, manau, kitas dalykas – noras žaisti futbolą. Rodos šie žaidėjai patyrė visko – jie daugkartiniai savo šalių čempionai, bent po kartą iškovojo čempionų lygoj, žaidė Pasaulio Čempionatuose (išskyrus velsietį R.Giggsą), tapo gerbiamomis futbolo pasaulio figūromis, uždirbo pinigų… Tačiau jie vis dar alkani, nes jie ypatingai myli šį žaidimą ir jie viską padarys, kad jį galėtų žaisti kuo ilgiau.
Deividas Misevičius
Raktažodžiai: anglijos futbolininkai, anglijos futbolininkas, Paulas Scholesas, Ryanas Giggsas


